Žuvis grybų ir daržovių laivelyje

Pažiūrėjom vieną dieną su vyru dokumentiką, kurioje buvo pasakojama, kokią didelę žalą gamtai daro pramoninis gyvūnų auginimas maistui. Supratę kad mėsos tikrai nepavyks atsisakyti, pasižadėjom sau bent vieną dieną per savaitę būtinai gaminti žuvį (aišku likusiomis dienomis taip pat nesivartėm kotletų ir karbonadų jūroj). Iš esmės nesu didžiulė baltos žuvies ir iš viso žuvies mėgėja - jei jau prispirdavo reikalas rinkdavausi gaminti lašišą. Bet kas savaitę valgyti tik lašišą tikrai nusibostų, o ir brangu. Dėl to nusipirkau rudagalvių menkių file ir prisiminus tėčio vaikystėje gamintą patiekalą, jį paruošiau šiek tiek kitaip. Išėjo tikrai gera vakarienė.

Kiaulienos nugarinės kepsniukai

Šitų kepsniukų aš labiausiai laukiu per šventes, kai nuvažiuojam pas mano vyro mamą. Nors skolindamasi iš jos šį receptą, rodos, smulkiai išklausinėjau kaip ką daryti, bet visgi tokie patys man niekada neišeina. Gaminti juos labai paprasta ir geriausia, kad galit patys nuspręsti, ką ant ant nugarinės uždėsite ir kokiu sūriu užkepsite. Aš aprašysiu patį paprasčiausią receptą, kurį visada gaminam ir kurį išmokau.

Naminiai mėsainiai

Namie turim tokią tradiciją jau tapusią taisykle - penktadienio vakarą aš negaminu! Tai reiškia, kad jei sėdim namuose maistą paprastai užsisakinėjam. Nemeluosiu, mėgstam pavalgyt ir tikrai nesveiko maisto. Istorija tokia, kad užsimanėm burgerių, bet iš namų važiuoti nei aš nei vyras jau nebenorėjom. Internete suradau kad galima jų užsisakyti ir su pristatymu į namus - labai gerai! Išsirinkau ko norim, susidėjau į krepšelį, suvedžiau reikalingus asmens duomenis ir jau visa laiminga spaudžiu "patvirtinti užsakymą", o sistema man išmeta sakinį, kad į mūsų rajoną nepristato! Galit įsivaizduot koks jausmas apima alkaną žmogų penktadienio vakarą kai filmas jau išsirinktas su nusiteikimu kad nereiks stovėt prie puodų ir tuoj gausiu skaniai pavalgyt. Tada galvoju  - na jau ne, tikrai nevažiuosiu ir nepirksiu aš tų mėsainių, parduotuvė gi daug arčiau, pasigaminsiu pati.

Vištienos troškinys su indišku prieskoniu

Troškinius gaminti aš mėgstu. Jie labai universalūs, nes galima sudėti daug spintelėse ar šaldytuve besivoliojančių likučių, kurių šiaip sau niekas tikrai neims ir nevalgys. Antras man patinkantis dalykas tai trumpas gamybos laikas (troškinimosi laiko aš į jį neįskaičiuoju, nes ką jau ten ir veikti). Dar patinka, kad net naudojant beveik tuos pačius produktus troškinio pagrindui, pridėjus kelis kitokius prieskonius galima išgauti nemažai skirtingų skonių ir variantų. Kada nors papasakosiu ir apie savo patį paprasčiausią ir dažniausiai gaminamą vištienos troškinį, bet šį kart išėjo labiau indiškus kvapus ir skonį primenantis variantas.

Picos "Trys rūkalos" ir tiesiog su vištiena

Nejaučiat, kad artėjant savaitgaliui viduj ima kirbėt toks nors ir mažytis bet stiprus jausmas, kad reikia kažką smagaus veikti? Atsiradus dukrai tą ką smagaus nuveikus jausmą reikia kiek prislopinti, todėl dabar vietoj didesnių baliukų dažniau ramiai pavakarojam su keliais draugais ir stalo žaidimais. O tokiems pasisėdėjimams dažnai kepam namines picas. Turiu savo patikrintą iš Jamie Oliver nusižiūrėtą pado receptą, o visa kita tai jau fantazijos ir šaldytuvo turinio klausimas. Paskutiniu metu vis kepam nuo mano draugės nusižiūrėtą picą, kurią pačios praminėm "Trys rukalos" (nes turim dar ir trečią draugę, kuri toli, bet švenčiam visada kartu, tik per Skype). Taigi šį kartą dvi picų rūšys - mano draugių mėgiamiausia su serano ir rukolom ir su vištiena, kurios paprašė mano vyras.